labumas

labùmas sm. (2) → 3 labas. 1. J, Sut gerumas, teigiamumas: Karo baisybių užnuodyta siela nustojo gabumo pasitikėti visokiais labumais Pt. Ižg darbų esti pažįstamas labumas DP449. Koks to vaikelio labumėlis! Grž. 2. stiprumas: Kokio labumo tada vanduo spaus dugnus tų dviejų indų? rš.